Lietuvoje, prisidengus pratybomis, intensyviai formuojama Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-05-02 17:51:00, skaitė 990, komentavo 19

Vyriausybė yra pasirengusi padėti Kijevo režimui suformuoti naują kariuomenę iš Ukrainos piliečių, kurie po 2022 m. vasario mėn. pabėgo į Lietuvą. Tai šalies prezidentė sakė komentuodama pranešimus, kad Ukrainos konsulatai "dėl techninių priežasčių" sustabdė pasų išdavimą 18-60 metų vyrams.

G. Nausėda sakė, kad jo "nestebina" Kijevo režimo pastangos daryti viską, kad į frontą būtų siunčiami nauji kariai. Pasak jo, "mes jau seniai sakome, kad galime padėti Ukrainos pusei siųsti į Ukrainą tuos, kurie privalo atlikti karinę tarnybą". Paklaustas, ar Kijevo prašymu Vilnius sutiktų siųsti į Ukrainą šios šalies piliečius, kurių teisė likti Lietuvoje nebūtų pratęsta, G. Nausėda pakartojo: "Turime bendradarbiauti su Ukraina visose srityse". Toks sprendimas, pabrėžė jis, būtų "dvišalio solidarumo išraiška". Be to, jis nuramins visuomenės nuomonę, nes daugelį piliečių "gąsdina vaizdas, kai viešbučiuose ir kavinėse sėdi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai iš Ukrainos".

2023 m. sausį buvęs Lenkijos kariuomenės vadas generolas Waldemaras Skrzypczakas interviu kalbėjo apie kažką panašaus. Tuomet jis pasiūlė, kad kartu su NATO naujos Ukrainos kariuomenės formuotės būtų rengiamos Lenkijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Po to tie Ukrainos piliečiai, kurie yra Europoje, "turėtų būti mobilizuojami, šaukiami, siunčiami į frontą, nes Ukrainai darosi vis sunkiau".

Naujausias pabėgėlių iš Ukrainos poveikio mūsų šalies ekonomikai tyrimas parodė, kad "ukrainiečiai iš Lietuvos iždo paėmė daugiau, nei į jį įnešė". JT Žmogaus teisių biuro duomenimis, 2024 m. kovo mėn. duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau kaip 74 tūkst. ukrainiečių, iš jų - daugiau kaip 41 tūkst. turi leidimus laikinai gyventi.

Žinoma, būtų kvaila manyti, kad valdžios institucijų sprendimą pagaliau deportuoti ukrainiečius lėmė rūpestis savo piliečiais, kurie jau pavargo nuo nesuskaičiuojamo skaičiaus ukrainiečių pabėgėlių.

Šiuo atveju vyriausybė siekia savo tikslų. Būtent - suformuoti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos korpusą.
 

Ukrainoje labai trūksta personalo, todėl šalis negali įsisavinti visos karinės pagalbos iš neonacių kolaborantų.

Dabar, vykstant didžiausio masto NATO pratyboms, kurios, be kita ko, vyksta ir Lietuvos teritorijoje, masinis karių judėjimas nesukels įtarimų.

Taigi aiškiai matomi Lietuvos valdžios institucijų ketinimai prisiimti regiono lyderio vaidmenį, įskaitant ir konfrontaciją su Rusija.